nužūti

nužūti
1 nužū́ti intr. KBI40, K, Rtr, KŽ; Kel1865,6, M 1. Grv numirti ne savo mirtimi: Daba tik i girdėti: tas nūžùvo, tas nūžùvo Šv. Sūnus vienas buvo, tas pats nužùvo Erž. Tryleka jaunų nužùvo šį metą: kitas pasikorė, kitas pasipjovė, kitas nusiskandino Všv. Kariuominėj ir nužùvo Pst. Pareidamas įkrito į tokį karnolį, galėjo i nužū́ti End. Ar nužuvo, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo LTR(Trg). Ne vienas nužūsta tokią naktį, nes išklydęs iš kelio ar į versmę kur įpuola, arba, jei speiguota, sušąlna! BM305(Pvn). Sūde kai sviets drebės ir grūs, jis nesugaiš neigi nužūs RD200. Daug žmonių nužuvusių ir sužeistų LC1887,9. Seniau pagal kelio kryžius statydavo, kur rasdavo kokį nužùvusį Grž. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nuožuvo I. Kaip pradėjo mani mušti ir pati nuožuvo IM1862,51. ^ Ką turiam jeib kaip būti, geriaus nužūti D167psl. Nei pėdelės, nei takelio, jei nori – nužū́k End. ║ mirti: Popieriais apkrovėm i nūžùvo [bičių] motynikė Jdr. Daug bičių nužùvo Pd. ║ nugaišti: Bevedant visi ėrukai nužùvo Jdr. Nužùvo tas veršis, nė rykmečio nesulaukė Krž. Tame rave tropijas nužū́ti ne tikt karvėms, bet ir arkliams BM329(Krš). 2. J, Š, DŽ, NdŽ nusilpti, nuvargti, nusikamuoti: Nužùvęs, suvargęs, nėkai [iš vyro] Rdn. Neduok Dieve, ka reiktų su paukščiais par dieną vargti, nužū́ti greit gali Vn. Esu nuvargęs nužùvęs, kur aš čia nuejau, nebrandu numų Kl. Nužuvo, vargšelis, par dieną dirbdamas Pkp. Parejo tėvas iš lauko nužùvęs ir atsigulė Šll. Bebėgdama par visus tus savo nepabengamus darbus – nuvargau, nužuváu Vkš. Purvyne nūsivalioji, nūžūnì prisisprogęs (iron.) DūnŽ. Kaip čia ir parvažiavai per tokią kaitrą, arklys nužuvęs visai Srv. Jei bitės nužuvusios pavasarį, tai tiek ir medaus iš jų tikėkis Pš. Bagotas gaspadorius meilingai prižadėjo nužùvusius keleivius numūse savo parnakvinti BM341(Dr). Po tokio vargingo darbo, nužuvę per dieną, dvaro darbininkai vėl vargsta be doro poilsio Žem. Ale tas vaikas nenužuvo nei vilko pilve BsPII142(Prnv). Neturtu ir ligomis daugumas nužuvo TS1901,1b. Liepė skatinti lečius, nužuvusius vergysto[je], idant keltumias priš miečeivius S.Dauk. 3. dingti, prapulti: Kažkur nužùvo mergaitė – gal į sodą išlėkė Ėr. Du vištyčiai nužùvo Bt. Šį pavasarį višta nužùvo Žr. Ar sulauksime to brangaus skarbo, ar tas nuorašas gal kur nužuvo Mair. Popieriai ir plenas … kažin kur kanceliarijose buvo nužuvę TS1899,6. | Visa itep nužùs Lz. | prk.: Rūpinkis, idant stotumbeis mielu vasarūgiu pašlavinto čiepo jo, kuriamui užmokėjimas visad apstingas ir dosningas yra, o niekad nenužus MP96. \ žūti; išžūti; nužūti; pažūti; paržūti; peržūti; pražūti; prižūti; sužūti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • nužūti — 2 nužūti tr.; RtŽ išžvejoti kokią vietą: Kai gerai nužū̃va [ežerą], kelius metus nesgaudo [žuvys] Ds. žūti; apžūti; atžūti; išžūti; nužūti; pažūti; pražūti; prižūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžūti — 2 apžūti tr. išžvejoti kokią vietą: Ar visą ežerą apžùvo? Ds. Pardien apžùs ežerioką Ds. žūti; apžūti; atžūti; išžūti; nužūti; pažūti; pražūti; prižūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžūti — 2 atžūti intr. žvejojant priartėti: Jau antra diena žuvinykai žūsta ežere ir baigia mūsų panamėn atžūt Jž. žūti; apžūti; atžūti; išžūti; nužūti; pažūti; pražūti; prižūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžūti — 1 išžūti intr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, LL156, DS207(Šmk) 1. išmirti ne savo mirtimi, visiems žūti: Šaudė žmones, kiek žmonių išžùvo Bsg. Kiek tų kareivelių yr visur išžùvę Kv. Išžùvo netol šimto kareivių Krš. Kiek žmonių dabar išžū̃na be karo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžūti — 2 išžūti Š, KŽ; SD3499, SD414, Sut 1. tr. išžvejoti kokią vietą: Išžūsta ežerą, išgraibo, regis, ir žuvelės nebeliko, o, žiūrėk, po metų ir vėl kiek nori žuvų Ds. 2. intr. gaudyti žuvis kurį laiką: Tėvokas mano išžùvo penkiolika žiemų ežeruos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jeib kaip — jeib kaĩp adv. Š bet kaip: Kad būtų jeib kaĩp prašęs, būčiau nedavusi Užv. Ką turiam jeib kaip būti, geriau nužūti D167. Su galvijais, kūdai išmitusiais, savo lauką jeib kaip išgyvena (išdirba) S.Dauk. Nieko skubiai ir bili jeib kaip, nieko be… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kas ko ką kuo — 4 kas, ko, ką, kuo (kuom, kuoj) conj. 1. nei, negu: Daugiau obelių (obuolių), kas lapų Pc. 2. juo (santykiui žymėti): Kas tolyn, tai sunkyn Ėr. Ką tolyn, tai vis mažyn mažyn OG454. Ir kuo labiau jis artėjo prie tinklo plūdžių, tuo labiau lindo iš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužiūti — 1 nužiūti = 1 nužūti 2: Kaip reik veizėti tus žąsukus, ans būtų i nužiùvęs Dov. žiūti; nužiūti; pražiūti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužudyti — tr. K, NdŽ, nužūdyti Ck, nužūdyti Pns, nužū̃dyti, nužùdyti; H, R, R85, MŽ111,505, N, S.Dauk, LL235,239 Rtr, ŠT56 caus. nužūti. 1. Prk, Krž, Als, Dr, Kl, Slnt, Kal, Lpl, Lc, Šmn, Plvn, Avl, Alz, Sb, Auk, Grz, LTR(Kbr, Šil) padaryti galą, atimti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužuvimas — 1 nužuvìmas sm. (2) → 1 nužūti: 1. Dvidešimt vieną [viščiuką] devė, vieną ant nužuvìmo Tv. 2. NdŽ. žuvimas; išžuvimas; nužuvimas; pražuvimas; sužuvimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”